Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Plungės apylinkės teismas
lt
En

NAUJIENOS

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas: „Darnūs viešieji pirkimai – neatskiriama vadovo darbotvarkės dalis“

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas: „Darnūs viešieji pirkimai – neatskiriama vadovo darbotvarkės dalis“
2022-01-31

Nors įprastai esame linkę manyti, kad viešuosiuose pirkimuose svarbiausias yra ekonominis kriterijus, po truputį žingsniuojame ir link socialiai atsakingų bei inovatyvių viešųjų pirkimų. Praėjusių metų rudenį priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos numato ambicingus siekius, tokius kaip socialinės atskirties mažinimas, aplinkos apsaugos kriterijų įgyvendinimas, viešųjų pirkimų vykdytojų kompetencijų tobulinimas – naujos žinių patikrinimo sistemos sukūrimas. Apie esamus ir būsimus pokyčius kalbamės su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriumi Dariumi Vedricku.

Kas yra darnieji pirkimai ir kuo jie skiriasi nuo įprastųjų?

Darnieji pirkimai grindžiami tais pačiais principais kaip ir „tradiciniai“, tik juos vykdant papildomai vertinami veiksniai, susiję su ekonominiu tvarumu. Tai ne vien aplinkosauginiai aspektai, bet ir socialinės atsakomybės skatinimas, taip pat siekis sukurti inovatyvų produktą.

Darnusis – tai toks pirkimas, kurio metu pirkimo vykdytojas įsigyja prekes, paslaugas ar darbus siekdamas  ekonominių, socialinių ir (ar) aplinkosaugos tikslų. Darnių pirkimų sąvoka bendrai apima trijų pirkimų rūšis: žaliuosius, socialiai atsakingus ir inovacijų pirkimus.

Pirkimo vykdytojai prie darnaus pirkimo gali prisidėti įvairiais lygmenimis, pavyzdžiui, spręsti socialinės nelygybės ir daugelį aplinkosaugos problemų. Kitaip tariant, darnūs pirkimai orientuoti į tai, kad atitiktų vartotojų poreikius, būtų užtikrinama ilgalaikė vertė, kainos ir kokybės santykis, kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda ir kuo labiau sumažinama žala aplinkai bei žmonių sveikatai.

Tai naujas pirkimų pobūdis tarp gamintojų, tiekėjų ir pirkimo vykdytojų, kai socialiniai, aplinkosaugos ir inovatyvūs veiksniai tampa lygiaverčiai pagal svarbą, lyginant su tokiais kriterijais, kaip kaina ir kokybė.

Žalieji pirkimai, kaip viena iš darniųjų pirkimų rūšių, dėl privalomo vykdymo šiuo metu sulaukia turbūt daugiausia dėmesio. Kokiais kriterijais remiantis nustatoma, kad pirkimo dalyvis atitinka žaliesiems pirkimams keliamus reikalavimus?

Žaliojo pirkimo vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose. Tokiu atveju pirkimo vykdytojas nustato aplinkos apsaugos kriterijus vadovaudamasis aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo aprašu. Pavyzdžiui, įsigydamas leidybos ar spausdinimo paslaugas nurodo, jog popieriaus sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 100 % perdirbto popieriaus, kitas popieriaus ypatybes, pažymi apie atitiktį reikalavimams įrodančių dokumentų reikalingumą.

Kaip skatinate prekių ar paslaugų pardavėjus ir teikėjus tapti žaliųjų pirkimų dalimi?

VPT, įvertinusi, kad iki šiol perkančiosioms organizacijoms ir subjektams sunkiai sekėsi pasiekti nustatytus žaliųjų pirkimų rodiklius, įsteigė Darniųjų pirkimų skyrių. Vienas pagrindinių šio skyriaus tikslų – didinti viešųjų pirkimų sistemos dalyvių (pirkimų vykdytojų, tiekėjų, juos vienijančių asociacijų ir kt.) kompetencijas, užtikrinant kokybišką ir savalaikį konsultavimą, informacijos sklaidą apie darniuosius pirkimus, bendradarbiavimą su rinka ir kt. Šis skyrius tampa darniųjų pirkimų kompetencijų centru, kuris ne tik rengia metodinius dokumentus, bet ir dalyvauja pirkimuose ekspertų-stebėtojų teisėmis, vykdo grupinius mokymus, organizuoja žaliąsias muges ir kt.

Siekiant užtikrinti informacijos apie žaliuosius pirkimus sklaidą ir žaliųjų pirkimų praktikos atsiradimą bei mainus, vienas iš svarbių veiksnių yra informacijos viešinimas. Informacija apie tai, kaip viešajam sektoriui sekasi vykdyti žaliuosius pirkimus, greitai ir paprastai pasiekiama pirkimų vykdytojų žemėlapyje – vadinamojoje švieslentėje.

Be to, VPT 2021 m. organizavo net keletą seminarų, konferencijų ir mokymų, kurių metu buvo dalijamasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos šalių gerąja patirtimi apie žaliųjų pirkimų vykdymą. Ši informacija taip pat viešai prieinama VPT Youtube kanale.

Svarbu akcentuoti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 478 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ nustato įpareigojimą pirkimo vykdytojams vykdyti žaliuosius pirkimus. Pažymėtina, kad nustatyti įpareigojimai dėl žaliųjų pirkimų iš tiesų yra labai ambicingi ir jiems pasiekti reikalingas visų viešųjų pirkimų sistemos dalyvių konstruktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas – ne mažiau kaip 10 % tokių pirkimų nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. pabaigos, ne mažiau kaip 50 % – 2022 m. ir ne mažiau kaip 100 % – kiekvienais metais nuo 2023 m.

Svarbu paminėti ir tai, kad pirkimo vykdymas susideda iš kelių etapų. Taip pat be galo svarbus viešojo pirkimo vykdytojo vaidmuo, nes rengiantis pirkimui, vykdant rinkos tyrimą ir (ar) rinkos konsultaciją tokiu būdu rinka yra informuojama apie besikeičiančią paklausą, o rinka reaguodama keičia pasiūlą.

Minėjote, jog informaciją apie žaliųjų pirkimų vykdymą galime stebėti pirkimų vykdytojų žemėlapyje – švieslentėje, kuri viešai prieinama VPT tinklalapyje. Koks šio sukurto įrankio tikslas?

Švieslentė yra priemonė, vaizduojanti perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų įvykdytų viešųjų pirkimų rezultatus pagal nustatytus rodiklius. Kiekvienam rodikliui yra nustatytos reikšmės ir jų intervalai, kurie susieti su atitinkama spalva – geltona, žalia arba raudona. Spalva rodo, kaip pirkimų vykdytojui sekasi siekti nustatytų rodiklių: žalia – gerai / pasiekia nustatytus rodiklius ar juos viršija, geltona – vidutiniškai / kad pasiektų nustatytus rodiklius, trūksta visai nedaug, raudona – patenkinamai arba blogai / viešųjų pirkimų rodiklių nepasiekia. Duomenys į švieslentę patenka automatiniu būdu iš viešųjų pirkimų ataskaitų, kurias teikia pirkimų vykdytojai, įvykdę pirkimą.

Naudodamiesi šiuo analitiniu įrankiu pirkimų vykdytojai gali ne tik stebėti savo ar savo pavaldžių įstaigų pasiektus rezultatus, siekdami strateginių viešųjų pirkimų rodiklių reikšmių, bet ir palyginti juos su kitų Lietuvos pirkimų vykdytojų rezultatais, greitai ir paprastai susipažinti su kitų perkančiųjų organizacijų ir subjektų gerąja praktika.

Taip pat šis įrankis suteikia galimybę įvertinti, kaip kiekvienas pirkimų vykdytojas atrodo bendrame viešųjų pirkimų sistemos kontekste, kokį indėlį sukuria vykdydamas viešuosius pirkimus ir kaip prisideda prie valstybės mastu siektinų tikslų. Pažymėtina, kad visi, išskyrus centralizuotų pirkimų, rodikliai ir jų reikšmės yra patvirtinti strateginiuose valstybės dokumentuose arba viešuosius pirkimus reguliuojančiuose teisės aktuose.

Siekiant efektyvesnės, skaidresnės, ambicingesnės šalies viešųjų pirkimų sistemos, viešojo sektoriaus subjektų vadovų veiklos vertinimo kriterijuose skatinama nustatyti rodiklius, susijusius su valstybės įtvirtintų viešųjų pirkimų rodiklių įgyvendinimu, nes kiekvienas prisidedame prie nustatytų rodiklių įgyvendinimo.

Šiuo metu švieslentėje galima analizuoti rezultatus pagal šiuos rodiklius: žaliųjų pirkimų vertės ir skaičiaus dalis; pirkimų, kai taikytas kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio ar sąnaudų kriterijus, vertės ir skaičiaus dalis; centralizuotų pirkimų vertės ir skaičiaus dalis; pirkimų, kai buvo taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, vertės ir skaičiaus dalis; inovatyvių pirkimų vertės dalis.

Švieslentę 2022 m. numatoma papildyti naujais rodikliais – vieno tiekėjo pirkimai, vidutinis pasiūlymų skaičius, sutarčių viešinimas, smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose ir kt.

Ar viešųjų pirkimų dalyviai jau įsitraukia ir aktyviai dalyvauja inovatyviuose ir socialiniuose pirkimuose, nors jie dar nėra privalomi?

Inovatyvių pirkimų vykdymas yra privalomas jau nuo š. m. sausio 1 d., ir šiuo metu vyksta diskusijos dėl inovatyvių pirkimų rodiklių apimčių nustatymo kalendoriniais metais. O socialiniai pirkimai bus privalomi nuo 2023 m. sausio 1 d. Taigi ambicijų viešuosius pirkimus padaryti darniais tikrai netrūksta.

Jau minėtas VPT analitinis įrankis pirkimų vykdytojų žemėlapis – švieslentė suteikia informacijos apie inovatyvius ir rezervuotus pirkimus. Kalbant apie inovatyvius pirkimus, svarbu pažymėti, kad jiems vykdyti dažnu atveju reikalingi papildomi finansiniai ištekliai, be to, ne visiems pirkimo vykdytojams reikalingi  inovatyvūs pirkimai.

Šiuo metu VPT renka rezervuotų pirkimų statistiką, tačiau tai nereiškia, jog socialiniai pirkimai nėra vykdomi jau dabar. Į socialiai atsakingus pirkimus, kuriems perkančiosios organizacijos ir subjektai turės skirti didesnį dėmesį nuo 2023 m., įtraukiami socialiniai aspektai, kad būtų pasiekta teigiamų socialinių rezultatų. Būtent jie gali būti varomoji jėga sprendžiant tokius klausimus, kaip: užimtumo galimybių ir socialinio įsitraukimo (remiamų asmenų įdarbinimas, užimtumo galimybių jauniems ir (ar) vyresnio amžiaus darbuotojams didinimas, socialinės atskirties mažinimas) skatinimas; deramos darbo aplinkos užtikrinimas, visų darbuotojų įgūdžių tobulinimas ir (ar) kvalifikacijos kėlimas, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencija, pagalbos asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, priemonių įgyvendinimas; socialinių ir darbo teisės aktų laikymosi (atsiskaitymas laiku už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimas, sąžiningos prekybos klausimai) užtikrinimas; prieinamumo ir universalumo reikalavimai.

Kaip manote, ar stipriai pasikeis šiuo metu viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių dalyvių sąrašas nuo 2023 m., kai visi pirkimai be išimties turės būti žalieji, inovatyvūs ir socialūs, kitaip tariant – darnūs? Ar visi rinkos dalyviai gebės įgyvendinti numatytus kriterijus?

Bendrąja prasme rinkos pokyčiams didelę įtaką turi Europos Sąjungos vykdoma politika bei vis atnaujinami aplinkosaugos reikalavimai įvairioms produktų grupėms. Taigi rinkos pokytis ne tik priklauso nuo žaliųjų pirkimų įpareigojimų, bet ir vis labiau norma tampa tiekti darnius produktus. Panaši situacija dėl socialinių bei inovatyvių pirkimų – keičiantis vartotojų prioritetams ir poreikiams, keičiasi ir rinkos pasiūla.

Taigi turbūt didelio pokyčio nebus. Mano nuomone, perėjimas prie darniųjų pirkimų yra galimybė kurti supratimu ir pasitikėjimu grįstus santykius tarp viešųjų pirkimų sistemos dalyvių, didinti pasitikėjimą viešųjų pirkimų institutu – privalome bendrauti ir bendradarbiauti su rinka, iš anksto informuoti apie besikeičiančią paklausą, susitarti dėl numatomų taikyti kriterijų, standartų ir kt. Tik tokiu būdu rinka gebės pasiruošti ir prisitaikyti prie besikeičiančios paklausos bei užtikrinti konkurenciją.

Dar viena svarbi naujovė bei pokytis ir, be abejo, iššūkis VPT – viešųjų pirkimų specialistų atestavimas, kuris nuo 2022 m. liepos 1 d. bus privalomas ne tik naujiems, bet ir esamiems viešųjų pirkimų specialistams. Plačiau papasakokite, kokią atestavimo sistemą kuriate ir kokia bus jos pagrindinė misija?

Šiuo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimu siekiama stiprinti viešųjų pirkimų specialistų profesionalumą. Tad kuriama viešųjų pirkimų specialistų žinių patikrinimo sistema, kurios tikslas – pasiekti, kad viešuosius pirkimus vykdytų reikalingas žinias turintys specialistai. Tai reiškia, kad bent vienas pirkimų komisijos narys privalės būti VPT atestuotas – išlaikęs žinių patikrinimo egzaminą ir viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimą turintis asmuo. Egzaminą laikyti galės visi pageidaujantys asmenys, sumokėję nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.

Šiuo metu VPT sistemina mokymosi medžiagą, su kuria bus naudinga susipažinti besiruošiantiems laikyti egzaminą (medžiaga bus paskelbta 2022 m. sausio mėnesį). Pati sistema kuriama taip, kad žinių patikrinimą būtų galima patogiai atlikti nuotoliniu būdu. Sėkmingai išlaikęs egzaminą asmuo gaus viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimą, kuris galios 5 metus. Galiojimo terminą, jam pasibaigus, bus galima pratęsti pakartotinai laikant egzaminą. Pirkimų specialistų žinių patikrinimą planuojama pradėti vykdyti nuo 2022 m. liepos 1 d., o reikalavimas bent vienam pirkimo komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. 

Komentaras

Darnaus vystymosi ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė


Darnumo koncepcija jau seniai aiški

Darnumo, arba tvarumo (angl. sustainability), koncepcija, kuri tampa viena pagrindinių globalių politinių temų pasaulyje, atsirado labai seniai – jos apraiškų galima aptikti įvairiose senovės kultūrose. Apie tai byloja net vieno ežero pavadinimas Pietų Amerikoje – Manchau gagog changau gagog chaugo gagog amaug. Tai reiškia „mes žvejojame savo pusėje, tu žvejoji savo pusėje ir niekas nežvejoja viduryje“ – tiesiog tvaraus išteklių naudojimo ir išlikimo strategijos pavyzdys. Dar XVIII a. tvarumo principas buvo taikomas Vokietijos miškininkystėje. Paieškoję šio žodžio prasmės istoriografijoje randame, kad tvarumas, darnumas to meto miškininkystėje buvęs akivaizdus, nes „tvariai augini mišką, kai sukuri naudą sau ir dar gebi palikti jį ateinančioms kartoms“. Beje, labai įdomūs gamtininko mokslininko Česlovo Kudabos pastebėjimai, kad iki XIX a. Šiaurės Amerikos indėnai išlaikydavę milžiniškas bizonų kaimenes, medžioję juos maistui ir taip reguliavę medžiojamų žvėrių populiaciją.

XX a. 7–8 dešimtmečiais pramonės poveikis, skurdas ir nelygybė pasidalijant gamtinius išteklius tapo akivaizdūs. Pažangia pramone buvo siekiama patenkinti sparčiai augančios žmonijos poreikius. Deja, išryškėjo ir šalutinis poveikis: buvo užterštos upės, vandens telkiniai, pradėtas stebėti ozono sluoksnio irimas, o pasaulio ekonominėje politikoje atsirado nauja tema – šiuolaikinės visuomenės problemos. Problemas buvo nelengva ne tik spręsti, bet ir svarstyti, todėl grupė mokslininkų ir verslininkų Romoje įkūrė tarptautinį futuristų klubą. Minėtas klubas pateikė daug argumentų, kodėl tokia pasaulio plėtra, kokia buvo iki tol, neturi ateities. Romos klubo ataskaitoje „Augimo ribos“ (išleista 1972 m.) remiantis matematiniais modeliais iliustruota, kaip didėjant planetos gyventojų skaičiui ir išteklių naudojimui mažės gamtos ištekliai ir didės tarša. Matematiniai modeliai akivaizdžiai parodė, kad turime ribotų išteklių planetą ir jai egzistuoti liko 100 metų, jei ir toliau žmonija nekeis savo vartojimo įpročių.

Pačią sąvoką darnumas į pasaulio politinę darbotvarkę įtraukė Jungtinės Tautos (toliau – JT): 1987 m. Brundtlando komisijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“ suformuluota dabartinė darnaus vystymosi sąvoka. Darnus vystymasis apibrėžiamas kaip toks vystymasis, kuris „patenkina dabarties poreikius ir palieka galimybę ateities kartoms tenkinti savuosius“. Dėl šio apibrėžimo plačiai diskutuojama mokslinėse ir akademinėse bendruomenėse bandant sutarti, kokie yra mūsų poreikiai ir kokie bus tie ateities kartų         poreikiai. Ir čia pradedame ieškoti kompromisų – dabar svarbus ekonomikos augimas, apie aplinkosaugą pagalvosime, kai būsime turtingesni, arba negalime taikyti apribojimų verslui, nes tam tikros visuomenės grupės patirs neigiamą socialinį poveikį. Bet pagalvokime, ar gali ekonomika gyvuoti be visuomenės ir aplinkos? Turbūt ne. Ar gali gyvuoti aplinka be ekonomikos ir visuomenės? Daugybė įrodymų, kad be mūsų pasaulis puikiai išgyvens. Tenka pripažinti: kalbėdami apie aplinkosaugą, kalbame apie sau palankios aplinkos išlaikymą, tad gal ir nevertėtų to vadinti „žmogosauga“.

Po JT ataskaitos buvo galybė pasaulinio lygio susitikimų, kuriuose ieškota, kaip suderinti socialinius, ekonominius ir aplinkos saugojimo tikslus. Vienas pirmųjų JT aplinkos ir plėtros, vadinamųjų Žemės, aukščiausiojo lygio susitikimų 1992 m. Rio de Žaneire atnešė viltį, kad darnus vystymasis įmanomas. Susitikime priimtas kelių šimtų puslapių pasaulinis susitarimas „Darbotvarkė XXI a.“, kuriame pateikti receptai, kaip sustabdyti žmonijos neigiamą poveikį gamtai ir skatinti darnų vystymąsi visose pasaulio šalyse. Ką tai reiškia? Dokumente pirmą kartą detaliai išdėstyti išteklių saugojimo, skurdo mažinimo, sveikatos apsaugos, žmogaus teisių, vartojimo ir daugelio kitų sričių siekiai bei konkrečios priemonės. Nepaisant išsamaus dokumento, jo įgyvendinimas nevyko ir vis dar nevyksta sklandžiai.  

Darnumas turi tapti organizacijos veiklos bruožu ir dalimi

Darnios veiklos standartus išvardyti sunku, nes jų pasaulyje daug. Įvairios organizacijos, institucijos ar verslas gali pasinaudoti JT Pasaulinio susitarimo principais, kurie nusako pagrindines organizacijos darnumo dimensijas. Tada dera atsižvelgti į organizacijos specifiką ir pasirinkti, koks standartas jai tinka geriausiai. Standartus įprastai kuria ekspertų grupės, konsultacinės įmonės, nes jie apima daug sričių ir reikalauja įvairių sričių specialistų. Tvarumo standartus gali susikurti ir pati organizacija, prisitaikydama savo specifinėms reikmėms jau esančias metodologijas. Svarbiausia, kad darnumas patektų į organizacijos, institucijos ar įmonės esminę strategiją, t. y. negali būti atskiros tvarumo strategijos greta jau esamo plėtros plano. Svarbu suprasti, ką darnumas reiškia konkrečiai organizacijai, kokią įtaką jos veikla daro socialiniams reiškiniams, aplinkai ir kas yra daroma siekiant didinti teigiamą poveikį. Kiekviena organizacija, institucija ar įmonė turi turėti savo darnumo tikslus. 

Minėti tikslai turi atsispindėti visose organizacijos veiklos srityse: tiek darbuotojų tarpusavio santykiuose, tiek paslaugų teikimo ir gavimo ar prekių pardavimo ir pirkimo atžvilgiu, tiek kitur. Darnumo dera siekti ir atliekant viešuosius pirkimus.

Ką perkančiajai organizacijai reiškia darnumas?

Darnieji pirkimai apima socialinius poveikius: darbo sąlygas, darbuotojų gerovę, darbdavio santykius su bendruomenėmis, žmogaus teises, lygias galimybes, atlygio politiką ir dar daug kitų sričių. Svarbu, kad atsižvelgtume ne tik į tiesioginius poveikius, bet ir į poveikius tiekimo grandinėje. Pavyzdžiui, vienas iš darniųjų pirkimų kriterijų gali būti priverstinis vaikų darbas. Ar tai tikrai aktualu Lietuvoje?! Taip! Jei perkami kompiuteriai, mobilieji telefonai, tai kai kuriose detalėse esantys metalai gali būti iš šalių, kur nepaisoma darbo saugos, o vaikų darbas yra kasdienybė. Taigi, turime pirkimo apraše įrašyti sąlygas ir turėti patikrinimo mechanizmą, kad tiekėjas vengtų tokių atvejų. Beje, verslo įmonės, kurios rinkoje save pozicionuoja kaip darnios ir atsakingos, turi darniųjų pirkimų vidinius standartus, atlieka kruopščią tiekėjų patikrą ir reaguoja, jei išaiškėja neatitiktys. Perkančiosioms organizacijoms valstybiniame sektoriuje privalomi darnieji pirkimai bus tam tikras iššūkis, nes reikės peržiūrėti visą prekių ir produktų tiekimo grandinę, gauti reikiamą informaciją ir gebėti ją patikrinti.

Svarbiausia organizacijos viduje pradėti diskutuoti, ką mums reiškia darnumas, kokios veiklos galėtų būti darnesnės, ko galėtume atsisakyti, ką pakeisti. Viena vertus, esminius pokyčius inicijuoti gali vadovas. Galbūt šis būdas ir lengviausias, kai organizacijos galva nusprendžia ir imasi įgyvendinti savo filosofiją, savitą verslo modelį, bet darbuotojų įtraukimas yra būtinas. Kita vertus, iniciatyva gali ateiti ir iš darbuotojų. Labai svarbu, kad tiek vadovas, tiek darbuotojai suprastų ir sutartų, ką konkrečiai jų organizacijai reiškia darnumas, kokius sprendimus ji galėtų priimti dėl darnaus vystymosi plėtros.

Svarbu ne tik viešajame pirkime surašyti darnumo kriterijus ar sąlygas, bet ir nuolat stebėti, ar tikrai tie reikalavimai vykdomi. Įmonės privalo ne tik pateikti darnumo ataskaitas ar įsipareigojimus elgtis darniai – reikia rodiklių, įrodymų.

Norėčiau paminėti, kad aplinkosauginės inovacijos yra pagrindinis žaliųjų pirkimų variklis. Juk neretai neturime žaliųjų sprendimų, tačiau verslas gali juos sukurti ir pasiūlyti. Vienas iš pavyzdžių – Jungtinės Karalystės sostinės Londono viešasis transportas, turėjęs ambicingą tikslą – iki 2025 m. sumažinti CO2 emisijas 60-čia procentų (nuo 1990 m. lygio). Buvo nuspręsta pradėti nuo metro apšvietimo tinklo renovacijos. Vykdant rinkos konsultacijas diskutuota, kokie sprendimai galimi, nagrinėta daugiau kaip 300 apšvietimo sprendinių, pateiktų 80 gamintojų bei tiekėjų iš įvairių pasaulio šalių. Dėl rinkos įtraukimo buvo išsiaiškinti kriterijai bei techninės specifikacijos pirkimų dokumentams ir atliktas patikimas novatoriškas pirkimas.[i]  

Tvarumo tendencijos

Tvarumo tikslų vedamas verslas siekia mažinti savo poveikį, daryti mažesnę žalą gamtai, naudoti mažiau išteklių, mažinti socialines įtampas. Deja, to jau nepakanka. Daugybė faktų byloja apie senkantį ekosistemų gebėjimą atsikurti, prarandame bioįvairovės rūšis, kuriame pavojingas medžiagas, kurių nesugebame suvaldyti, jaučiame klimato kaitos padarinius. Netrūksta ir socialinių problemų.

Pažangiausios įmonės siekia tverti atsikuriantį (angl. regenerative) verslą, kuris permąsto savo veiklos procesus ir juos keičia ekosistemų procesų pavyzdžiu. Gamtoje nėra atliekų ir visi procesai turi savo vietą – kodėl verslas negali veikti tokiais principais? Mes galime tiek daug išmokti iš gamtos! Biomimikrija, arba biomimetika, – tai mokslas, kuris tiria gamtos reiškinius, organizmų struktūras bei ekosistemų veikimo principus ir imituoja tai kurdamas naujus gaminius ar paslaugas. Štai mokomės iš voro: kaip įprastoje temperatūroje numegzti siūlą, tvirtesnį nei plienas ir elastingesnį nei nailonas? Mokomės iš termitų: kaip sukurti ventiliavimosi būdą ir palaikyti pastovią temperatūrą pastate?

Pasaulio tvaraus verslo taryba (angl. WBCSD), pristačiusi verslo viziją 2050-iesiems, parengė besikeičiančio, atsinaujinančio verslo gaires. Tai – verslo transformacijos kryptys. Vienas iš esminių principų: verslas turi ne taisyti problemas, o iš esmės veikti kitaip ir jų nekurti.

Taigi, žalieji viešieji pirkimai turi formuoti naujus rinkos poreikius, spartinti inovacijas, reikalauti verslo transformacijos, skatinti tuos gamintojus ar paslaugų teikėjus, kurie siekia taikyti darnumo principus. Ir, deja, turime keistis greitai, nes laukia ne tik darnūs pirkimai – laukia atsinaujinimo pirkimai.

[i] https://ec.europa.eu/environment/gpp/pdf/news_alert/Issue64_Case_Study_128_London.pdf

Straipsnio autorė: Rimantė Kraulišė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovė ryšiams su visuomene

Straipsnį kviečiame skaityti TEISMAI.LT numeryje, 3-7 psl.

Straipsnį taip pat galite skaityti portale Delfi.lt.

Komentarai

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy-MM-dd'}}
{{comment.comment}}