Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Plungės apylinkės teismas
lt
En

NAUJIENOS

TEISMAS ATMETĖ IEŠKINĮ DĖL NETURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMO SUNKIAIS NUSIKALTIMAIS ĮTARIAMŲ ASMENŲ MAŽAMEČIAMS VAIKAMS

TEISMAS ATMETĖ IEŠKINĮ DĖL NETURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMO SUNKIAIS NUSIKALTIMAIS ĮTARIAMŲ ASMENŲ  MAŽAMEČIAMS VAIKAMS
2021-06-22

Plungės apylinkės teisme paskelbtas sprendimas civilinėje byloje, kurioje 2013 metais ir 2019 metais gimusių mažamečių tėvai prašė priteisti iš valstybės po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą jų vaikams. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, esą mažamečių akivaizdoje teisėsaugos pareigūnai atliko kratą, kurioje nedalyvavo vaiko teisių apsaugos specialistai, be to, ieškovams nepagrįstai ilgai taikomos kardomosios priemonės – suėmimai, ir be pagrindo buvo ir yra draudžiama bendrauti su atžalomis. Teismas ieškinį atmetė, išsamiai pasisakydamas dėl vaikų močiutės rūpestingumo ir atidumo, neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai bei kitų objektyviam sprendimui priimti svarbių argumentų.

Pora sulaikyta dėl įtarimų sunkiais nusikaltimais

Atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimo labai dideliais kiekiais, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo bei prekybos žmonėmis, teisėsaugos pareigūnai praėjusiais metais atliko kratą viename Žemaitijos rajone esančioje nuosavybėje. Mažamečius vaikus auginantys tėvai buvo sulaikyti, jiems skirtos kardomosios priemonės – suėmimai.

Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui imtis priemonių, kad procesinės prievartos priemonės: asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis nebūtų taikomos, taip pat kad asmuo nebūtų laikinai sulaikomas arba suimamas nepilnamečio akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai pats nepilnametis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

Ieškovai teisme liudijo, esą teisėsaugos pareigūnai nepilnamečių ieškovų vaikų akivaizdoje atliko kratą, tikrino daiktus, iškasė kiemo dirvožemį, o po kratos moteris buvo sulaikyta ir policijos automobiliu iš namų į laikinojo sulaikymo vietą išvežta vaikų akivaizdoje. Ieškovų teigimu, nei prieš kratą, nei kratos metu nebuvo pasitelkti socialiniai darbuotojai ar kiti specialistai, galintys apsaugoti mažamečius vaikus, taip pat nurodė, esą teisinio pagrindo neturi prokuroro nutarimas, kuriuo taikytas draudimas ieškovei pasimatyti ir bendrauti su bet kokiais asmenimis, įskaitant ir vaikus.

Pasak ieškovų, mažamečių vaikų izoliavimas nuo jų mamos pažeidė vaikų interesus, padarė didžiulę ir galimai nepataisomą, bei visam gyvenimui liksiančią traumą, mažametei mergaitei pasireiškė psichologiniai ir jų sąlygoti fiziniai sveikatos sutrikimai, dėl jų kreiptasi į psichiatrą, paskirti vaistai.

Atsakovai prašė ieškinį atmesti

Atsakovė Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad suėmimas asmenims paskirtas pagrįstai manant, kad būdami laisvėje jie gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus. Atsiliepimu Teisingumo ministerija pažymėjo, kad įtarimai vaikų tėvams buvo pareikšti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tad įtariamųjų nusikaltimų pavojingumas reikalavo imtis griežčiausių įstatyme numatytų kardomųjų priemonių. Teisingumo ministerija pabrėžė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos patirtų dvasinių, psichologinių išgyvenimų nesusijusios su ieškinio dalyku, kadangi ieškiniu reiškiami reikalavimai atlyginti vaikų patirtą neturtinę žalą, taip pat nurodė, kad ieškinyje neindividualizuotas neturtinės žalos dydis, patirti neturtinės žalos padariniai pagrįsti vien prielaidomis.

Atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Prokuratūra nurodė, kad ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės: atvykus atlikti kratą, duris atidarė ir kartu su ieškove buvo jos motina. Ieškovė ir jos mama susipažino su teismo nutartimi, dėl kratos atlikimo neprieštaravo, bet prieštaravo vaikų teisių apsaugos specialisto iškvietimui, todėl buvo priimtas sprendimas, kad močiutė abu mažamečius vaikus išsives ir vaikai kratoje nedalyvaus. Močiutei išvykus su nepilnamečiais vaikais, buvo pradėta krata, kuriai baigiantis, močiutė grįžo su nepilnamečiais vaikais namo.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su ieškovų ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti teisėtais pareigūnų veiksmais ir dėl šių veiksmų negali atsirasti civilinės atsakomybės teisinis santykis.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, planuodamas procesinių prievartos priemonių vykdymą, privalo surinkti informaciją, ar numatomų procesinių prievartos priemonių vietoje nebus nepilnamečių asmenų, ir esant galimybei bei nepakenkiant procesinio veiksmo sėkmei, koreguoti procesinių prievartos priemonių vykdymo laiką, numatomus veiksmus atlikti tuo metu, kai nebus nepilnamečių asmenų.

Mažamečių vaikų tėvas posėdyje liudijo, kad po sulaikymo, kuris vyko vasaros pabaigoje, jam su vaikais leista kalbėtis tik po kelių mėnesių – gruodį. Pasak vaikų tėvo, dukra vis užsimena apie atliktas kratas, pasakoja apie mamos sulaikymą, sudaužytas taupykles, atimtus auskarus, atimtus taupytus pinigus.

Močiutė prisiėmė atsakomybę pasirūpinti vaikais

Sprendimą paskelbęs Plungės apylinkės teismas konstatavo, kad bet kokia nestandartinė ir neigiamas emocijas kelianti situacija turi neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai, pasisakė, kad, atliekant kratą, buvo laikomasi nustatytų reikalavimų, o vien faktas, kad dalis pareigūnų buvo pastato viduje, dalis lauke, kol iš namo bus pašalinti nepilnamečiai asmenys, savaime kratos nepadaro neteisėta. Pasak teismo, krata nebuvo atliekama nepilnamečių akivaizdoje, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras neturėjo pareigos nedelsiant informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Teismas šioje byloje taip pat pasisakė dėl vaikų močiutės, kuri su vaikais grįžo į namus kratai nepasibaigus, rūpestingumo ir atidumo: močiutė prisiėmė atsakomybę pasirūpinti vaikais ir ta aplinkybė, kad jos priežiūroje esantis vaikas galėjo stebėti mamos įsodinimą į policijos automobilį, negali būti perkelta asmenims, kurie tikėjosi, kad artimas nepilnamečių giminaitis imsis visų priemonių apsaugoti vaikus nuo neigiamos įtakos. Teismas taip pat konstatavo, kad vaikų močiutė ne tik neužtikrino tinkamos vaikų apsaugos nuo neigiamų pasekmių, sudarė galimybę stebėti mamos palydėjimą į pareigūnų automobilį, bet ir sudarė sąlygas stebėti informaciją žiniasklaidoje apie tėvams reiškiamus įtarimus padarius nusikalstamas veikas bei tėvo sulaikymo epizodus.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas nusprendė, kad, nekonstatavus akivaizdžių ir rimtų ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo trūkumų bei klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų, jų vaikų teisių pažeidimui baudžiamajame procese, tuo pačiu nenustačius ir priežastinio ryšio, t. y. nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ieškovų ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovų valstybės naudai lygiomis dalimis – po 200 Eur., priteistas žyminio mokesčio sumokėjimas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Skaistė Sadonytė
Plungės apylinkės teismo pirmininko padėjėja
Tel. 8 445 78592, 8 675 62447
El. p. skaiste.sadonyte@teismas.lt
https://plunges.teismai.lt/

Komentarai

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy-MM-dd'}}
{{comment.comment}}