Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Plungės apylinkės teismas
lt
En

Apie teismą

Plungės apylinkės teismas (anksčiau Plungės rajono apylinkės teismas) nuo 2012 metų gruodžio 28 d. yra įsikūręs pačiame Plungės miesto centre (Laisvės al. 4, 90122, Plungė), šalia Plungės rajono savivaldybės, Plungės rajono policijos komisariato bei pačiose miesto parko prieigose.

Iki 2012 m. teismas naudojosi kitomis patalpomis (Plungė, Vytauto g. 2), t.y. buvusiose Plungės miesto merijos patalpose į kurias persikėlė 1991 m. lapkritį iš Vytauto g. 1, kur šiuo metu yra įsikūręs Plungės rajono policijos komisariatas. Pažymėtina, jog iki 1998 metų pradžios trijų aukštų pastatu (Vytauto g. 2) dalijosi teismas, prokuratūra, advokatų kontoros, notarų biuras. Iki antstolių reformos taip pat veikė antstolių kontora prie Plungės rajono apylinkės teismo.

Įdomu tai, kad šiuo metu teismas yra įsikūręs buvusio Plungės miesto kino teatro „Svaja patalpose, kurios 2007 m. birželio 13 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 590 perduotos valstybės nuosavybėn, o 2011 metais pradėti šio pastato rekonstravimo į administracinį pastatą, pritaikant jį teismo funkcijoms vykdyti, darbai. Rekonstrukcijos darbai baigti 2012 metų pabaigoje. Šias patalpas teismui valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise 2012 m. gruodžio 28 d. perdavė LR Teisingumo ministerija pagal Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo-priėmimo aktą Nr. 16F-1 ir 2012 m. gruodžio 28 d. LR Teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-344. Oficialus naujojo teismo pastato atidarymas įvyko 2013 m. kovo 1 d.

Istoriniai faktai.

1918 m. lapkričio 28 d. Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymu Lietuvoje buvo įsteigti: Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas, apygardų teismai ir taikos teisėjai, taip pat įsteigti papildomi organai: teismo tardytojai, teismo antstoliai ir notariatas. 1918 m. šalyje veikė tik du apygardos teismai: Suvalkų (Marijampolės) ir Kauno apygardos teismas. Kauno apygardos teismo plotas apėmė 14 apskričių, o tarp jų ir Telšių, kurios teritorijai priklausė Plungės bei Rietavo valsčiai. Pirmiesiems Kauno ir Suvalkų (Marijampolės) apygardos teismams teko didžiulis krūvis sprendžiant bylas, todėl vėliau buvo įsteigti Panevėžio apygardos ir Šiaulių apygardos teismai. 1922 m. vasario 22 d. Šiaulių apygardos teismo įsteigimo ir Kauno apygardos teismo etatų sumažinimo įstatymu nustačius Šiaulių apygardos teismo veiklos teritoriją, Plungės bei Rietavo vietovės priskirtos Šiaulių apygardos teismo teritorijai. Šiaulių apygardos taikos teisėjai dirbo Plungėje bei Rietave, rengdami išvažiuojamąsias sesijas į šiuos Šiaulių apygardai priklausančius miestus.

Nuo 1918 m. gruodžio 15 d. pradėjus organizuoti taikos teismus, 1926 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Plungės taikos teisėjo nuovada, pirmu taikos teisėju paskirtas Vladas Vasiliauskas. Rietavo taikos teisėjo nuovada įsteigta 1924 m. vasario 1 d., pirmu taikos teisėju paskirtas Viktoras Jančiauskas.

Taikos teismas – vienasmenis pirmosios instancijos teismas. Teisėjai sprendė įvairias civilines ir baudžiamąsias bylas, priskirtas pagal įstatymą šio teismo kompetencijai. Prie taikos teismų buvo raštinės, kurių darbą prižiūrėdavo raštinės sekretorius, kontroliuojantis padėjėjų, kitų raštinės darbuotojų darbą, protokolų rašymo kokybę, jų išrašų išdavimo tvarką, mokesčio ėmimą ir t. t. Plungės teismo sekretoriais dirbo Jurgis Žitkovas, Pranas Kristutis, Zofija Mačiulytė. Rietavo teismo sekretoriais dirbo Juozas Narbutas, Aleksandras Nemčauskas, Vytautas Nurka, Antanas Pocius ir Jadvyga Furtakaitė.

Po 1933 metų reformos (1933 m. Teismų santvarkos įstatymas) visi Lietuvoje esantys taikos teismai buvo pavadinti apylinkių teismais, o taikos teisėjai tapo apylinkių teismų teisėjais.

1942-1944 metais Šiaulių apygardos teismo teritorijos apylinkės teisme Plungėje dirbo Antanas Gailiušis, sekretorius Vytautas Jonkus, antstolis Kazimieras Paplauskas, o nuo 1943 m. – Steponas Andriejauskas. Rietave dirbo teisėjas Vaclovas Juškys, nuo 1943 m. Eustachijus Protas, sekretorė Jadvyga Furtakaitė, antstolis Antanas Pocius.

Nuo 1944 iki 1990 m. Lietuvoje veikė liaudies teismai. 1950 m. buvo panaikintos apskritys ir valsčiai, o vietoj jų įkurtos sritys, rajonai ir apylinkės. Šiuo laikotarpiu veikė Rietavo rajono liaudies teismas ir Plungės rajono liaudies teismas. Vėliau abu teismai buvo sujungti į Plungės rajono liaudies teismą, kuris veikė iki 1992 m. kovo 12 d.

1992 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymu vietoj veikiančių miestų ir rajonų teismų nutarus įsteigti apylinkių teismus ir nustatyti šių teismų etatų skaičių, buvo įsteigtas Plungės rajono apylinkės teismas.

1994 m. birželio 15 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ (kuris įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d.), Lietuvoje atkūrus penkis apygardos teismus – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – Plungės rajonas priskirtas Klaipėdos apygardos  teismo veiklos teritorijai.

Atkūrus Nepriklausomos Lietuvos valstybę, nutarta atkurti ir apskritis. Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. liepos 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, kurio 5 straipsnyje patvirtintos apskritys ir jų teritorijos, iš jų ir Telšių apskritis su centru Telšiuose. Telšių apskričiai, be Mažeikių, Telšių rajonų savivaldybių, priskirta ir Plungės rajono savivaldybių teritorija. 2000 m. Plungės rajonas padalytas į Plungės rajono ir Rietavo savivaldybes.

2000 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6, 7 straipsnių pakeitimo įstatymu Plungės rajono savivaldybės teritorija ir Rietavo savivaldybės teritorija priskiriamos Plungės rajono apylinkės teismo veiklos teritorijai.

Lietuvos Respublikos apylinkių teismų steigimo įstatymu Nr. I-2375, 1992 metais Plungės rajono apylinkės teisme buvo nustatytas 2 teisėjų etatų skaičius. 1993 metais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1993 m. liepos 20 d. įsakymu patvirtinti 14 darbuotojų etatų, iš kurių: 4 teisėjų, vyr. teismo antstolio, teismo antstolio, raštinės vedėjo, vyr. buhalterio, teismo posėdžių sekretoriaus, stenografo -mašininko, valytojo-kurjerio, ūkio vedėjo, vertėjo ir teismo sekretoriaus. 1995 metais dirbo 5 teisėjai iš 6 teisėjų bei 16 kitų teismo darbuotojų, o 2001 metų pradžioje – 4 teisėjai iš 6 teisėjų ir 14 teismo darbuotojų. 2007 metų pabaigoje Plungės rajono teisme buvo 26 darbuotojų etatai, iš kurių: 6 teisėjų, 3 teisėjų padėjėjų, raštinės vedėjo, teismo finansininko, teismo administracijos sekretoriaus, 6 teismo posėdžių sekretorių, vyresniojo specialisto-informatiko, vyresniojo specialisto, specialisto, archyvaro, sekretoriaus, ūkvedžio ir kito pagalbinio personalo. Personalo sudėtis (etatų skaičius) išliko nepasikeitęs iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2018 m. sausio 1 d., įvykus teismų reformai, prie Plungės rajono apylinkės teismo buvo prijungti reorganizuoti šie teismai: Kretingos rajono apylinkės teismas, Palangos mietso apylinkės teismas ir Skuodo rajono apylinkės teismas. Po teismų reformos pasikeitė ir teismų pavadinimai - Plungės rajono apylinkės teismas tapo Plungės apylinkės teismu, sudarytu iš Plungės rūmų, Kretingos rūmų, Palangos rūmų ir Skuodo rūmų.

Šiuo metu Plungės apylinkės teismo struktūroje patvirtinta 92,5 pareigybės, iš jų 17 teisėjų, 50 valstybės tarnautojų bei 25,5 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo strukturoje numatytų pareigybės (etatai) nėra pilnai užpildytos, dirbančių teismo darbuotojų skaičius kinta.

 Plungės rajono apylinkės teismo istorija fotografijose.

 

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.